Norėjau likt žiemos nepastebėta,
Tikėjau – ji praeis pro šalį išdidi,
Tik sušlamės suknia iš snaigių lyg žoržeto                
Ir nė žymės neliks tos žiežulos – širdy...            

Užsisakiau pavasario – stiklinę.
Gal buvo pora gurkšnių, o gal ne!
Tiktai kvapai ir spalvos susipynė,
Bėgioja skruzdės „mano ekrane“.

Žalia žolė ištįso lyg bambukas,
Pražydo vyšnios ne iš pumpurų.
Spalvų drugeliai apie galvą sukas,
Jų nesugauti su tinklu kiauru.

Ant debesies žemyn nuleidus kojas
Plaukiu iš lėto žalzganu dangum.                          
Laukai drungnu lietum akis mazgojas. –          
Gėriuosi tuo vaizdu lyg stebuklu.