Nesistebėk -
Aš vėl jau pasakų šaly.
Dažnai, į veidrodį pasižiūrėjęs,
Jam pasakau:
- Karaliau, šitoje senoj,
Apkerpėjusioje pilyj
Gyvena karalaitė mano.
Kol žodyje dar plienas nesuskambo,
Išleiski ją, prašau.

Ir būna gera,
Oi, kaip gera širdyje
Nusišypsoti pasaka,
Kuomet į seną pilį ateini,
Kur it jaunystė
Karalaitė laukti liko...

O, Žodi, kelk į savo balną mus abu,
Kol dar į pasaką
Senatvė neįslinko.