Saulės blyksnis pažadino tylą.
Saldus miegas atmerkė akis.
Baigias sapnas. Pavasariu kyla
Liaunos mintys. Užaugs ir pražys,

Išbujos kaip prie kelio lapai.
Gers sugers dienos dulkes savy.
Nulenks galvą saulėlydy trapiai
Ir šešėliais pavirs vėl nakty.

Tik dabar mes išgryninam sielas,
Prieš save išsirengiam nuogi.
Užrakinsim net šypseną mielą,
Su savim tik dabar mes tikri.

Paukščiu plazdančiu širdį atversim.
Iškratysim likučius dienos.
Ir jausmus tarsi trupinius bersim.
Tik nakty jie mums švies visados.