Tamsiai mėlynas šiaurės dangus
Vėlei nerimo vėliavą kelia.
Tavo blyksnis many toks svaigus
Sugebėjo apakinti kelią

Nuo žvaigždynų lig meilės akių,
Viltimi ar skausmu ašarotų.
Vėl žydroji erdvė aptakiu
Savo branduoliu tartum grūmotų...

Toks laukinis laukimas draskys –
Nesulaukti, atrodo, jau laiško!
Taip pažvelgus dabar į akis,
Kad žinotum, kaip nerimas vaikšto...

...O prie lango prigludęs žmogus
Vis stebės ūkanojantį kelią...
– – – – – – – – – – – – – –
Tamsiai mėlynas šiaurės dangus
Meilės rožines vėliavas kelia!