Padėk!

Padėk!...
                skiriu V. Džiaugytei

Gerbiu Tave...
O mano piktas žodis
Išliko man bausme.

Jaučiu,
Kad Dievas
Nuo Tavęs toli,
Tačiau, manau,
Kad nuo manęs
Jis dar toliau.
Todėl savo Dzievulį
Nuotrupom kuriu -
Kažkiek iš to,
Kurį bažnyčioje randu,
Ir iš savęs
Ne vieną trupinį įdėjau...
Būki gerutė -
Žiupsnelį, du, ar tris,
Na, paaukok ir tu.

Žinau,
O ir pati sakei -
Mygtukas ŠIS  – tai uždelstas
Veikimas dievo,
Kurio, beje – nėra.

Tebūnie jis,
Dzievulis mano
Iš visumos sukurtas
Ir netgi truputėlį iš tavęs- manęs...
Padėk, kad ne mygtukas būtų Visagalis
O – mes.
Pelėda