Kai naktį miestas
Tyloje užmiega,
Pavargę žmonės
Sapnuose skrajoja,
Akligatvyje tik
Žibintas vienas
Į dangų žiūri -
Būt žvaigžde svajoja.

Kuo jis blogesnis?
Jo ryški šviesa
Apšviečia sienas
Ir kitus stulpus,
Jis daug šviesesnis
Šiąnakt už kitus,
Turėtų tekti
Jam garbė visa.

"Kiti žibintai -
Tai tik tinginiai,
Seniai prigesus
Lempų jų šviesa,
Jei aš spindėčiau
Danguje aukštai,
Planetos suktus tik
Aplink mane..."

Staiga tik - blykst
Ir lempa jo užgeso,
Akligatvį štai
Apgaubė tamsa.
Nebepašauks dangus
Žibinto mažo
Su jo žvaigždėta
Svajone slapta.