Obels šakos
gaubia Saulės pluoštą,
Mėnulio nakties svajonę
Žemėje papuoštą:
baltą žiedų karūną
lydinčią taifūno.
Liaunos medžio šakos
tapo skiepų kūnais,
sielomis suaugę,
širdimis – galiūnais.
Sklido žiedų kvapas,
įsimynė takas;
prie obels kamieno
vieversėliai šnekas.