Kankinanti kelionė
Be prasmės.
Skausmingai lyti
Nenustoja vis.
Išraut norėtum
Skausmą iš širdies,
Bet per vėlu -
Išvyko traukinys.

Kieta, kaip titnagas
Ir lyg raidė aštri
Diena – kankynė
Permirkus lietum
Ant kranto liko
Mirštančia žuvim
Po pernokusiu
Vasaros dangum.

Jau titnagas
Ugnies nebeįskels
Ir sujauktam
Likimo kambary
Įveikti troškuliui
Nebus vandens.
Ką nors pakeisti –
Laiko neturi.

Vien kraujo skonį
Jausti dar gali.
Nėr galimybės
Grįžt atgal, deja.
Sunki, lyg titnagas
Raidė aštri
Beskonio šokolado
Lietuje.