Pavasarėjant…

Pakila lapai nuk takelia
I vėl* prilipa pre šakų,
Sausa žol'ė atgijus želia.
Ruduo – pavasaria “švarku”.

Pakrikštijam mės jį žiponu,              
Skil'ėtu kap katės ausis. –
Da sniega lopai an dirvonų,          
A jau čirena vieversys.

Kas sake, kad šviesos nebūna
Kap saula plaukia vandenij?
Žali žaibai ne nuk perkūna –
Žaibuos berželiai grait - žali.              

Dausų gi priesakus pamirši                
Sugrįš paukšteliai in namus.                    
Neš medų bites, netgi širšes
Kedens žedelių vainikus.


l* - tariama minkštai
l' - tariama kietai
eglute7