Pavasarėjant…
Pakila lapai nuk takelia
I vėl* prilipa pre šakų,
Sausa žol'ė atgijus želia.
Ruduo – pavasaria “švarku”.
Pakrikštijam mės jį žiponu,
Skil'ėtu kap katės ausis. –
Da sniega lopai an dirvonų,
A jau čirena vieversys.
Kas sake, kad šviesos nebūna
Kap saula plaukia vandenij?
Žali žaibai ne nuk perkūna –
Žaibuos berželiai grait - žali.
Dausų gi priesakus pamirši
Sugrįš paukšteliai in namus.
Neš medų bites, netgi širšes
Kedens žedelių vainikus.
l* - tariama minkštai
l' - tariama kietai