Po seno gluosnio krūmu
Prabudo sąžinė išalkus.
Pakilo rūškana kaip dūmas  
Ir kėblina. Kaip prasikaltus.

Žiū! Čia pašoka, pasimuisto.
Pamato storą deputatą.
Tik smirdi jis senais kopūstais.
Ir kvapas toks. Ne į sveikatą.

Nukėblina liūdna, nuplikus,
Dar pilvas groja slogų maršą.
Daugiau ji nieko nesutiko.
Tai kam dabar pakišti paršą?