Senoj pirkaitėje,
Senoj giesmėj -
Taigi, kaip jau anksčiau pasakęs –
Net su gramatika sena
Ir sakiniu Jablonskio,
Aš pasilikęs būti čia,
O jūs praeikite – prašau -
Dievų ieškot kitur.
Manasis irgi senas jau,
Bet ačiū jam,
Kad su manim
Senoj pirkaitėje,
Senoj giesmėj dažniau,
Negu dangun.
Su juo jau neišeinama,
Jis – Lietuvos nebarsto.

Nukabęs nuo lubų lopšys
O atmintis dar neužgesus -
Kas juo ką sups?
---------------
Palauk, bičiuli,
Negi vietoj kūdikio
Juo pats verki?
Ar ne geriau,
Jeigu pasuptume pavargusį
Mano Dzievulį?