Siauru takeliu
per sniegą
ateina mano laimė,
švelniai šypsodama...
Nepalikdama pėdų
ji žengia lengvai
kaip svajonė,
pavėjui nešama.
Apdaras mėlynas,
kokie mėlyni
būna vasaros dangūs,
kai be rūpesčio
guli žolėje
ir uodi jos kvapą.