pirmas
iš gyslų pateka sušąlus saulė
mėgini sutalpinti į delną
semdamas nuo sniego
bet tik rėžiai
skausmingi iškalba
alkūnėse

antras
pirštai amžino įšalo žemėj
akimirkoj išmaldos nustėra
prieš šventorių lūžta
chitino mėnuliai
mažom pėdom
į smilkinius
sutrupa

trečias
metalo kvapą tavo riešuose
prieš aklo ąžuolo duris
susirenku į delną
gilyn įgrūdu į kišenę
ir
skimčioja į dugną
alkanos monetų
moterys
išleiskit ir tada klupsim
basom į grindinį
basom į
tavo veidą