Dvi figūros per naktį į vašką sulietos,
Kai sutemusios dagtys pasiglemžia orą,
Kai naikina kaip įkaltį laiko skeletą,
Ir ataušusius pelenus barsto į molį.

Išsilydo čia pat visos padrikos raidės,
Tingiai laša į lūpas ir stingsta pravertos,
Po užgesusį vašką paklydėliai braido
Ir kartoja, ir kimsta, nespėję ištarti.

Kad tikrai paskutinės į dangų, į lūpas
Dvi figūros beformės ir pradeda lyti,
Trapūs kūnai nusimeta vašką, kaip rūbą
Ir išeina šlapi į neauštantį rytą.