Nelieka laiko atsibusti,
Šaltom  blakstienom rytą klostai,
Užpildai permatomą būstą
Kvapais negyjančiais, užuosti

Ne kiekvienam užtenka šitiek
Nebūti ir nesikankinti,
Kai rytas permatomai žydi,
O kovo akyse nešvinta.

Kai sproginėja oro raukšlės
Kituos pasauliuos apsiniaukia
Pro debesies dryžuotą kriaukšlį
Dangus prasivėrimo laukia.

Kai nedreba po kojom žemė,
Rodyklės ciferblatą plėšo,
Kituos pasauliuos tavo amen
Į kitą begalybę miesto.