Grindinys
balutė tarpuose
tarpdančiuose senojo miesto
antikvarinės iliuzijos
sulopytos pamėlusiom plytom
prasivėrę skylės
nuolat skubančių moterų
kulniukais suvarpytos žemės
užneštos nenutrūkstamai lekiančio laiko
gal užsiliko auksinės pasagos lukšteliai
ristele arkliams praėjus

karieta poniutės tempiama

gal kieno nors memuarai
atveria grotuoto griovio
neišgirstas paslapčių duris
ten amžinybėj
prisilietęs grįžta
mano klystantis šešėlis
ištremtas šarvuotų didžiavyrių

gal į žygį išsiruošę

o skepetaitė pamesta
jaunos mergelės
kai brolužį lydi
inicialai jau bereikšmiai
pamiršti
nekalbūs tyli
kur po plyta užspausti.

Grindinys
balutė tarpuose
atspindys
užmiršto ar negirdėto laiko
iliuzinis motyvas
vidų mano iš praeities sulaiko.