pamenu,
kaip klajojome mudu
po miestą
kiekvienas su savo asmeniniu
vėju
plaukai įsimylėję, lūpos, rankos, lietpalčiai,
įsimylėję bokštai, perėjos, alėjos,
įsimylėję plepa pardavėjos,
lietus paglostė
milijoną margaspalvių skėčių,
o Dievas tapo artimas
it besišypsanti melžėja,
bet asmeniniai viešpačiai
ne.

nuo karščio
virpėjo medžių lapai
asfaltas ir praeiviai tirpo
ir netgi gatvių kamštyje vairuotojai
maloniai šnekučiavosi apgirtę
teisėjų pora atsisakė
kyšių
ir iš tikrųjų susirūpino žmogum
politikai
niurzgėt nustojo infekuotos žmonos,
pradėjo medituoti kaliniai,
o elgeta ir girtuoklėlis
kaip Jėzus Kristus ėmė
levituoti

švytėjo visata
po meilės akto

mes
o mes linkėjome sėkmės
sėkmės asmeniniam
gyvenime