Dėliojau žodžius
tarytum akmenėlius,
sušlapusius, slidžius, -
laimingus vabalėlius.

Audra išvertė
ąžuolą galingą, -
neteko liepa
draugo rūpestingo.
Vytelės liaunos
vijosi tarp eršketrožės spyglių,
apgaulingos briaunos
paliko pėdsaką gilų.

Vytelės tapo karklais,
stiebėsi į dangų,
kad saulės neuždengtų,
reikėjo kietų rankų, -
... skaidrios mėnulio drobės,
kad kūnas nesušaltų;
... šviesaus ankstyvo ryto,
kad mintys prisikeltų.
Akių spindesys...