Ir kapsi, ir kapsi, ir kapsi lietus į palangę.
Už lango vėjai tingėdami ūžauja vangiai.
Naktis apsiblausus srovena ir šneka likimai,
Į širdį, į smegenis tuksi nakties paklydimai.

Gyvenimas kinta: vis miršta ir gimsta iš naujo,
Kiekvieną akimirką mintys man širdį skalauja.
Taip laikina viskas – ir žmonės, ir toliai beribiai...
Iš mūsų gyvenimas juokias, papurtęs dorybes.

Tarsi lėkimas į laiką – žirgų pasagom dunksi.
Naktinė šviesa mano sielai suteikia paunksmę.
Pasagų žiežirbos laksto, šaukia bręstantį rytą.
Pasauliai atsiveria man dar lig šiol nematyti.

Baigias naktis begalinė ir nežinomas kelias.
Skuba vėl auštantis rytas, naujas kibirkštis skelia.