Išėjusio malda...
Ant rankų tarsi kūdikis supuos,
Aukštai iškėlęs savo purią galvą...
O, ąžuole, galiūne išminties
Pasotink, išmintim tu mano kūną.
Aš pas tave lyg kūdikis glėby -
Supuos, spurdu o vėjas tyliai tyli.
Tik manyje, tavo virpesiai gyvi
O ąžuole, galiūne, šildyk mano kraują.
Dabar lyg mažas mažutėlis tu,
Žalsva drobulė tavo aprėdas šaunus.
Lyg galiūnas linksmink tuos kas liūdi
Savo malda žaliuos, žalsvuos plaukuos.
Paliesk mane ir namo širdį jautrią,
Priglauski po žalia puria kepurėle.
O ąžuole, galiūne, mano širdį saugok,
Kai aš ir vėl keliausiu tėviškės gatve.