Likimo rankos šaltos
Lyg gėlę trapią
Mano gyvenimą sugniaužė.

Ir juodos lūpos
Juokais nualpę
Staiga be gailesčio sulaužė.

Ar atleisti sau galima už tai,
Kad, akla bestija, valdai pasaulį mano?
Veda velniop visi keliai,
Kuriais vedi mane nuo seno.

Nebeklausysiu tų balsų,
Kur kvailoj galvoj jau amžius spengia.
Apverktini vergai tavo tiesų-
Žmogaus valia likimą lenkia.