Virpa mintys ir žodžiai, girdėti seniai,
Lyg širdis išrauta – vis dar plaka.
Dar plaukioja mintys, atskiri sakiniai
Ir aušra vėlei veidus mūs tapo.

Nebėra jau namų, pamiršti ir keliai,
Obelis tiktai vieniša stūkso.
Tiktai ten, horizonte, linguoja žaliai
Aukštos pušys ir vėjas atslūgsta.

Virpa žodžiai nuliūdę – juk tu išėjai
Taip toli, dar toliau už tolybę...
Šlama tyliai, tik šlama gelsvi ajerai...
Tiesias siūlas link tos begalybės.