Per šventa šita žemė, kad kristum,
per riebus, kad pakiltum į orą,
nors ir priimi „corpus Kristi\",
bet per nuodėmę – truputį storas,
nes jau žindi visatos krūtį
ir springsti nuo išgerto laiko,
informacijos apie būtį,
kai pirštu į save nepataikai,
vis raikai naikintuvais dangų,
kad pagarbintum karo dievą,
visata nuo tavęs apanka, –

išsigandus nutraukia pieną.