pameni
nusidėjome pirmąjį sykį
visai kaip vaikai
pasislėpę tyliam kambary
kol namiškiai miegojo
ir nebuvo nieko saldžiau
kaip būdrauti
ir nebuvo nieko tyliau
kaip laukti
pirmojo saulės spindulio
tau ant akių

dar jaučiu
rankas tas ir lūpas
vienas tu
šitaip moki užburti
pasinerdamas į kvėpavimą
giliau negu mintys
toks lygus
tarsi sapnas
tik blakstienos
papartynais prasiskleidžia
kai šypsai ir nemirkčioji