Tiesiog tas pats - kas kaltas, kas nekaltas –
Juk traukinių maršrutai bėgių  nepakeis,
Tik vis dar ūžia avily žinučių srautas
Ir kartais  atsiliepia virpuliais
Mėšlungiškai  palietus piktą vėją,
Užčiuopus tuštumą besapniais paryčiais,
Kada pirmieji traukiniai praskrieja
Su užmiegotais dulkinais veidais.
Ir ten tarp jų gal mes pilkam vagone
Nematom vienas kito nugarom –
Per daug tarp mūsų neregėtų ponų
Ir ponių su kelioninėm terbom.
Visiems tas pats – tai kam kaltės ieškoti,
Jeigu maršrutai buvo sukeisti –
Jeigu keliavome po dykumą miglotą
Ir vaizdiniais svaiginomės girti.