Nuskaudėjo
Šiurena akimirkos, krenta
Mintys į nemigos guolį,
Nuskaudėjo, jau nebe šventa,
Atmintis kažkur pasikorė.
Šnabžda mirusios lūpos dangų
O šnabždėjimai pusrytiniai,
Pasiklosiu guolį po langu
Kitai nakčiai, kitai laukinei.
Plėšys dienos orą į gabalus,
Nugyvens kaži kas likimą
Ir išeis iš padangių pašalas
Delno linijom sunksis kimiai.
Taip neartima ligi pavasario
Kaip lig žemės tylu ir tuščia
Man paskolink dar vieną ašarą,
Ir akimirką, kad atsibusčiau.