Kol dar tiesa virš akmenų,
Kol laikas įkirstas į uolą
Žaliuoju ilgesiu švelniu--
Pušelės, į žaizdas supuolę

Skaldyklų, liūdesį granito
Užmigdo savo šakomis--
Tikėk rasa, kuri iškrito
Gėlėms bedugnių ramiomis,

Kol dar tiesa virš akmenų,
Kol laikas įkirstas į uolą...