Nutilsiu, nerašysiu –na ir kas,
Kalbėsiu, deklamuosiu – man nė motais.
Vis tiek tik būsiu rūkas be tavęs,
Tik rankena lietuj be skėčio koto,
O gal pėdų šėšelis paupy
Ar trečias tarp dviejų -  nereikalingas
Tokia daina, kurios tu negirdi,
Surūkęs mūsų paryčius aistringus.
Ką bedaryčiau – nejaučiu delnais
Grėsmės liepsnoti, kai įkaista kūnas.
Tiesiog nebus tavęs tais vakarais,
Kada apglėbs pavasario keistumas.