Ont kalna stovėjė troba,
Pakalnie daug trobūm,
Daba čia nieks nebgyven
Daug tiktã žmoniūm svetimūm.

Nebie šėltoma,tos dvasės
Įprastūm,senūm garsūm,
Nebie,kap vaikystie mona-
Mon brongių žmoniūm.

Nuoro šišiuonas pabūtė,
Susiêtė su savãs,
Bet nieka nebie mona brongiuo trobuo
I žmogus joks čia nebparês...