Kad viskas augtų ir žydėtų
Lengvai po dvylikos,
minutė – po dviejų,
sudilo stiklas –
nuogas ciferblatas,
nerodo pasirodymų
rodyklės ir be jų
sekundžių vietos ištupėtos matos.
Eilė prie bilietų,
su bilietais eilė,
spragėsių kvapas,
receptas – Prozako,
į ranką tulpė –
dar šiek tiek gėlė...
Į pozą fotelis,
į fotelį Balzako
sumoterėjam –
sumaterialėjam,
kai cirkas afišuojasi be kainos,
lengvai, lengvai
vidurnakčio alėjom
sodinam šypsenas ir
klounais ateinam...