Ar meni, vidurvasario žiedą
Dovanojau saulės vidury,
Kada vėjai rankomis palietę
Glostė tavo plaukus keturi?

Kai avietė lūpose prisirpus
Saldumu tekėjo lig žaros,
Pienė sau blakstienas nusikirpus
Šypseną išliejo ežeruos.

Tilindžiavo pamiškėj varpeliai,
Ąžuolai šukavos pušimis,
O ant upės išraityto kelio
Lenktyniavo debesys šėmi.

Šėlo vasara, bučiavo skruostus –
Bučiavau ir aš kartu su ja,
Ir su vėjais tavo plaukus glosčiau,
Ir su saule dalinaus svaja.
..........................................................

Keičias vasaros ir keičias metai,
Bet kas kartą laimę vis buri –
Žiedą savo saulėje suradus,
Kada pūtė vėjai keturi.