vienas posmas
dar laukia krūtinėje
jau pravėriau lūpas ištarti
bet uždarė,
pamiršo nuspyrė
į alsuojančią
snaigėmis gatvę

vienas žingsnis
dar pėdose miega
žengt,
pritūpt
į akis pažiūrėti
bet nutilo daina
ir pabėgo
naktimi sidabrinė koketė

vieno bučinio
laikiau it dievo
atėjimo
su vėtrom ir saulėm
bet kol lūpas į rytą
pakėliau
sutirpau
į dar miegančia saują

tik akordai dar tvinkčioja
pulse
ir melodija venose
grimzta
kaip sena
muzikinė dėžutė
pažiūriu į akis
ir mirštu