Tavęs saulėlydžiai auksiniai neatstos,
Ir visos aušros degančios iš lėto...
Tave primins ir rankų šiluma švelni,
Ir akys numylėtos.
Į laiko jūrą išmainyt tave,
Į amžiną pavasarį
Nenoriu. Negaliu.
Nes tu žydėjimas ryškus.
Pati gražiausia vasara.