O muzikos nėra,
Tik žodžiai,
Kad ten, už horizontų uždarų,
Gyvena fėja, dieviškai teisi -
Šypsotis moka,
Bet ir pykti neblogiau.
Jos valioje,
Įmetus akmenį
Ar bitę su medum,
Pakeisti žmogų.

Kuomet savy taip negražu,
Net pykčio nebijau,
Bet kaip būtų džiugu
Su bitele medaus,
Jau žmogumi kitu
Atgal namo sugrįžti...