Aš sutikau,
kai tu vertei kartoti
maldos žodžius – tokius ankštus.
Aš sutikau,
kai tu vertei meluoti,
kai ašaros pavirto
gegužės džiaugsmu.

Aš sutikau,
kai tu vertei tikėti,
gyvenimo prasme
ir amžina mirtim.
Aš sutikau,
Kitaip juk negalėjau,
Nes laukimu pavirto
Mano ilgesys.

Aš sutikau,
Kai tu vertei ieškoti
savęs
ir meilės prarastos.
Aš sutikau,
Kitaip juk nemokėjau,
Juk žodžiai buvo
..iš maldos..