Sniegas sulesa žemės kvapą,
Klampiai murkia prie mano kojų,
Nebegrįšiu rytoj, ar vakar,
Pėdos baltą pusnį kartoja.

Nebebus išskaitytų žodžių
Iš akių, o galbūt iš sniego,
Ryto šuo tavo pėdas uodžia,
Mano kūnas tave palieka.

Ir palieka tave likimas –
Juodą tašką sniegynų toly,
Vis brendu savimi užkimus
Be tavęs į niekieno guolį.