Sapnų voratinkliuos lunatikė viltis dar lėbaudama blaškos -
Tarp ten ir niekur pasiklydo akys švyturių,
Po kreivą bangą nuskandinta saulė skardžiai juokės,
Besiklausydama Kąstyčio banalių dainų.

Pilnoj svajų ir norų valtyje skylėtoj
Neptūnas laimės žvejui nenumatė -
Paskandino laivą ir tinklus sudraskė -
Abi paleido: ir Auksinę Žuvį, ir Jūratę.