Nebenoriu aš lietaus,
Tavo saulės iš dangaus.
Nebereikia man svajų,
Nes su vėju užmigt ketinu.

Ir tie liūdesio akordai,
Ne iš pasakos keistos.
Ir ne šitie septakordai,
Man atneš šalnas tylos.

Aš nebūsiu ant šio svieto,
Kaip ugnis rusensiu po lietaus.
Aš kartosiu, paukšti mielas,
Skrisk, nes liūdesys pagaus.

Ir supančiotas audros,
Paukštis kris iš apverkto dangaus.
O be reikalo Tu mielas,
Grįši čia, kur upės vėl raudos...