Gieda paukščiai,
pakišę galvas po sparnais.
Balti, balti,
su juodo liūdesio apsiaustais.
Sušvitę saulės spinduliai,
paskendo sutemų lopšiuos.
Negimę mirė...
Kas dėl jų raudos.
Raudoni debesys
išnyra iš tamsos
ir, siaučiant vėjui,
blaškosi, vaitoja.
Kita diena ir vėl
tokia išauš.
Atėjęs rytas skęs.
Nakties tamsa bujoja.
Nebyliai paukščiai gieda,
prasibudę iš sapnų,
pakišę galvas po sparnais.
Snapeliai žiojas:
Ak, motinėle,
kaip tavęs ilgiuos.
Negimęs,
bet po širdimi nešiotas...