Nekviečiamas sugrįžk į mano taurės dugną,
Kai skonis susitelks į gurkšnį pabaigos –
Ir dar ausy skambės galingi triumfo būgnai
Ir niekam nerūpės, kokios jie bus spalvos,
Ten  bus stalų per daug -  mažoj rytų kavinėj
Ir mes galėsim sėst ne ten, kur ves ir  lieps –
Bus gera sužinot, ką vakaras ištrynė
Ir kas neiškalbėta -   raminančiai palies.
Nelauk tik, nestovėk, nes susnigtam pasauly
Jau greitai šėls pūga ir viskas susilies –
Sugrįžk ir nors šiandien man gėrimą pasaldink,
Kad nors trumpam priglustų viltis iš praeities.