Kaip tu sukūrei save iš nieko
Tu buvai nuogas. Gėdijaisi pasaulio, o jis spjaudė tau į veidą. Tu
nebegalėjai taip ilgiau gyventi, nes tai buvo nebepakenčiama. Kartą
užlipai į palėpę ir radai senus tėtės kerzus. Taip, jie nebuvo nauji,
tačiau tai buvo vienintelė išeitis. Kitą dieną padėvėtų drabužių
parduotuvėj nusipirkai languotas kelnes. Jos buvo per trumpos,
bet tuo metu tau niekas nerūpėjo. Kaimynas atnešė seną švarką.
Tau jis puikiai tiko. Tu nusikirpai plaukus, pasilikai skiauterę, kad
galėtum smalsiai bobutei išdurti akį. Užsikabinai grandinę, kad
nepakiltum per aukštai. Ir išėjai į pasaulį. Žmonės piktai žiūrėjo į tave,
bet kažkas nutiko – jie nebegalėjo spjauti tau į veidą.