Tavo balso klausausi lyg muzikos,
Lyg šniokštimo jūros gaivios,
Debesų rašto saulės skambėjimo,
Įrašyto meilės delnuos.
Tu laikai juos, kaip laimint norėdamas,
Ir nurimsta audros širdy.
Pažadėk, kad girdėsiu tą muziką,
Ir gyvensiu palaimos glėby.
Kai nurimsta diena ir taip tolimas
Tu vis trauki trauka, lyg daina,
Artima, taip tikra, ir netylančia
Tvinksniuos sopulio - gelbsti mane.