Ak, o mūzagysle, o gyvybės pilnoji aorta tu mano!
Ašai vėlei prie tavo ausytės stiebiuosi
,ne lygu vaikiukas išalkęs mamytės maistingo niamniamo krūties.
O, akmenie tu filosofijos! Rulete.
Man tavo lūpos! Šeiminykė. Tavo lūpos..
Metafizikos slėpiningosios bučinio iš didžiosios raidės, gyvas žodis!
Lipdau ašai vėlei..
Beviltiškojo svajoklio minty tavo biustui skulptūrą sušilęs.

Nebežinau!
Keistumas ant keistumo, pripildytasai tavo žvilgsnio pilnaties.
Ar vis dar tuo esu, kuriuo lig šiolei dėjausi išties..
Nebematau!
Kur linkui gairės darbo mano linksta.
Tave azarto kliedesy, ak o rulete!
Lošėjas aš, apsikabinęs iš visos širdies.
Nebegirdžiu..

Neįtikėtina!
Didmeisterio akordų atmintinė nuvertėjo
,nors imk dabar graudendamasis ją ir meski anaudingąją į šiukšlių dėžę.
Ne, ne, ne, ne, ne, ne.. Palaukite.
Iš proto išsikrausčiau aš!
Nešu fantastikos pilnas knygas į biblioteką atiduoti.
Kai pakeliui galvoj..
Ak, o mūzagysle manoji kilminga!
O, aorta tu mano sraunioji!
Vis dingsi man jog
,tavoholikas ašššššš