Koks zavydnumas, strokas ima –                    
Rodyklas kryžkelaj sumaine!
I vėl* lik avinas iš Ryma                                
Minu atgal* in biednu kaimu.

Susieda sodas i šulnys,
A kiek išlaužita jurginių              
Kap „varinėdavau žūsis“
Vaistų padauginis ugniniu!                  

Menuli vėl* danguj matau.
Pre skliauta prikabina kitu?!
Juk abiem rankam jį lietiau,
A jis suskila i nukrita...                    

Tai buva lempa?! – Nu i kas?
Ko niekas man pirmiau nesake?
Susiedas kitu susiras,
Gal* pakabins fanaru, žvaki.                      

Nor man i tiap naktij šviesu
I linksma lik pa pabaigtuviu,
Tik žvilgsnių vengiu cekavų            
I lik cviekai aštrių ležuviu.

P.S. Dėl žodžio „susiedas“ vartojimo...
Manoma, kad tai nėra svetimybė, o jis kilęs iš žodžių: susėsti, pasėdėti, pavakaroti su kaimynais šventadienio vakare. Taip kaimuose būdavo įprasta...