Dukrai
Berža šaakas svėrst, put rudenine vieje...
Delkuo, sakyk, į pragarą nužengti tu norieje?
Kor norieje laimi, džiaugsmą tu atrasti?
Delkuo gyventi pasaulie, negalieje suprasti?
Krimt auksine lapaa, gervės klykau, šauk,
Mažami namelie tavis dukrėli lauk...
Suodnuus jurginaa, chrizantemas baltas...
Delkuo širdie tap blogaa,.. nežinau, kas kalts.
Kas atvers tas duris, pašnekins dokrą meilee?
Dar nedaug metielių anaa, vo Dievuliau, kap gaila.
Kap gyventi pasaulie? Tuoks išbalis veids...
Mon į širdį trėnki rudininis žaibs...