ne mano tyla (moteriška)
neskelbiu karo
ir
ginklų nesudedu
o kam
juk nežinia
gali prireikt
tų
plonų saulės gijų
spalvingų vaivorykščių
kaip žaliuojančio vyno gertuvės
mintims atgaivint
ir pakilt
aukščiau
žemės
nesišypsau ir neverkiu
reikia gi pataupyti
ją
žvaigždėtąją
naktį
kad
neužgestų
netikiu ir tikiu
ne tavim
savimi
ne plaštakių sapnuose
skrendu
ne
skrendu
ne žibuoklėm
kvatoti
rytdienos
pakely
raudonuoja beržai
liesdami
besiblaškantį bučinį
ne
mano