Vėjų šalis. Čia košia per kaulus ir pusto,
Lyg trintų tave tarsi klaidą, tačiau jau post factum,
Jei perskaičius būčiau, dabar surimuočiau su Prustu,
Bet į nežinojimo pertvaras sutrenkiu kaktą.

Čia vėjų šalis, viskas taip apgaulingai atrodo,
Lyg lūžtų šaka, tačiau tik prie žemės prilinksta,
Čia vartomi puslapiai, švelniai godojamos godos,
Lyg raudant girdi, ar retsykiais tarsi po po tvinksnį

Ataidi, sakytum, kad muša širdis kur po delnu
Sekundė sekundėn skaičiavo buvimą.
Bet vis dar esu čia tikra, gal tik vėjas sujudina jauną
Mėnulį danguj ir trinksėdamos supas langinės,

Nes vėjų šalis, ir, ko gero, tuoj bus išpustyta
Čia viskas, įskaitant mane ir nespėsiu užmiršti,
Ką skaičius prieš valandą, ką čia jaučiau įrašyta
Į Viešpaties knygą ranka šitaip drebančiais pirštais.