Mano vaikiškas drovumas
Išgaravo kaip jaunystė...
Nebijau save pagirti,
Iš savęs pasišaipyti.

Išdrįstu sakyti tiesą,
Išsikeikti, išsirėkti,
Apkalbėti, pameluoti...
Kartais išdrįstu tylėti!

Moku švelniai apkabinti,
Ir pastumti, ir išduoti,
Ir suprasti, ir atleisti...
Moku imti. Mokaus duoti.

Nebijau prisipažinti,
Kad bijau savų netekti,
Kad baugu tamsoj klajoti
Po bemiegę skausmo naktį.

Man per ankštos jausmų pilys,
Man per siauros minčių gatvės...
-------------------
Nebijau prisipažinti —
Įžūlėju į senatvę!