``                                      

                                       - - - -
  
                                                         O karščiuoja
                                                            skaudi ir patinusi pulsu –
                                                                       toks purpuras vyšnių...

                                                            Saulei akinant jau iš zenito visai
                                                                       Ir nužydo jazminas...



                               Susigūši šešėlyj juodam
                               tvinksint dienai vidurdienio kaitrą

                               Kol ims vėsti ir gyti
                               tylėjimą purpuras vyšnios - - - - - - - - - - -                                                    

                                        - - - - - - - - - - -  Tiktai taip ir užgis –
                                       neužklius  žvilgsnis artimo  tolimo svetimo

                                       Gailestingo krikščionio ar priešo nuožmaus
                                       neužkliuvęs –  netauzys

                                      Ir neklaus – ar įkando kas lūpon jums?..
                                      tai tik kumštis į veidą

                           Masyvus toks kad net nežinotum – kurį skruostą
                           atgręžt jam kaip sveiką...