3.
Tu – ką?
Išties traukinyje  esu?
O mama! mama! maaama!..

4.
Nešauk.
Žinau, kad riksmas ima,
Bet  suprantu, kad jo dar bus.
Kelionė tolima,
Bet aiški kaip dangus žvaigždėtas.
Mokėk ir gerklėje
Pasergėti save,
Ir nemanyk,
Kad man tave smagu lydėti,
Tačiau kažkam reikėjo -
Ir... prašau -
Žvalgaus po tavo pirmą dieną
Ne kaip atrodanti, deja,
Bet traukinys
Iš Šklėrių išvažiavo,
Todėl ir vaizdas kaip tada:
Žiema.
Vandenis vaikšto po žvaigždyną,
O nežinia
Baltesnė negu sniegas
Pusnynais patvoriais
Kalnais išaugęs...

5.
Eilėrašti, kaip gera, kad tu čia.
Ką vienas bedaryčiau?
O vis maniau, kad gal ne tu,
O varnas Golius ar Vidinis
Lydės mane.
Sakyk, kuriais gi metais atsitiko,
Kai atvažiavo traukinys?
Dabar vasaris.
Dar įšalęs,
Bet jau plasnoja vyturys
Keliaudamas į  gimtą šalį.
Nejau manai, kad traukinys,
Kaip vyturys
Atgal sugrįžt negali?

6.
Dar pakalbėsim apie tai.
Dabar gi lipk į lopšį, mielas vyre,
Ir būki toj žiemoj tikru.
O traukinys?..
Vagoną po vagono
Praeisim kaip kadaise per metus---
Mokėkim būti, kuo privalom,
Kad ne vien traukiniui
Tačiau ir mums būtų gerai.

7.
Ir pamačiau,
Kai mano „amen“
Nukrito užu lango
Sniego pusnyje.
Einu į lopšį -
Gal ir vėl kažkas pasups
Ir traukinys sustojęs ūktelės:
- A - ūūūū! Tau sekasi, žmogau...
(Manau, bus daugiau)